2009-06-19 Asta Aleksėjūnaitė
Ekologinis klubas „Žvejonė“ užsimojo bylinėtis dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsisakymo tirti, ar vėjo jėgainių parkas nedarys žalos paukščiams.
Lekia milijonai sparnuočių
Netrukus Priekulės seniūnijos Pjaulių kaime išilgai Vilhelmo kanalo turėtų išaugti jėgainių parkas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra (KRAAD) nusprendė, jog parkas poveikio aplinkai nedarys. Tačiau ekologinis klubas "Žvejonė" įsitikinęs, kad šiose vietose driekiasi paukščių migracijos keliai ir jėgainių parko poveikis rekreacinei zonai turi būti tiriamas.
140 metrų aukščio 18 vėjo jėgainių prie Vilhelmo kanalo planuoja statyti bendrovė „Gera energija“.
Tačiau gyventojai tikina, kad per šias teritorijas driekiasi pagrindiniai paukščių migracijos keliai.
„Migracijos metu per parą čia praskrenda milijonai paukščių. Galiu drąsiai teigti, jog per Kuršių marias šiomis vietomis driekiasi paukščių migracijos keliai – nuo Juodkrantės link Drevernos, Svencelės, Venckų. Vėjo jėgainių parkui galima rasti ir tinkamesnę vietą, ne tokią jautrią. O ar tai tinkama vieta, aplinkosaugininkai būtinai turėtų tirti ir aiškintis“, – svarstė Jūrų muziejaus specialistas Saulius Karalius.
Atlikti tyrimą dėl tyrimo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros direktorius Andrius Kairys abejoja gyventojų įsitikinimu, kad vėjo jėgainės trukdys paukščių migracijai.
„Vien pasakymas, kad "aš manau, jog bus blogai", nesuteikia galimybės gaišti laiką, o poveikio aplinkai vertinimas kainuoja pinigus. Tegul gyventojai pateikia tinkamus motyvus. Lai pasikviečia ornitologus ir pateikia stebėjimo išvadas“, – pareiškė A.Kairys.
Ekologinio klubo „Žvejonė“ nariai tvirtina, kad paukščių srautų judėjimo keliuose būsiančios vėjo jėgainės gali nužudyti itin daug sparnuočių, sutrikdyti jų migracijos kelius.
„Jie turi skirti tyrimą ir tik išsiaiškinę, kad poveikio aplinkai nebus, duoti sutikimą. Menkiausia abejonė, jog bus padaryta žala, turi versti departamentą aiškintis, o ne pataikauti investuotojui“, – rėžė „Žvejonės“ klubo atstovas Giedrius Tumosa.
Aplinkosaugininkų vado A.Kairio manymu, gyventojai, norėdami įrodyti, kad pirma reikia atlikti poveikio vertinimą, turėtų patys šiose vietovėse surasti paukščių, pasikviesti ornitologus, kad šie tuos paukščius stebėtų, už tai jiems sumokėti ir tik tuomet, surašę rimtą tyrimo medžiagą, turėtų teisę iš KRADD reikalauti poveikio aplinkai vertinimo.
„Mes priimame sprendimus pagal įstatymą ir neturime teisės vadovautis gyvenimu. Poveikio vertinimas yra skiriamas planuojamai veiklai, mes liekame prie sprendimo, kad pastačius jėgaines bus stebima, ar jos nedaro žalos. Jei atsiranda žala, ūkinę veiklą galima sustabdyti. Poveikio aplinkai vertinimas šiuo metu nenustatys migracijos kelio. O kas yra nustatęs, kad jis čia praeina?“ – klausė A.Kairys.
Įtaria protegavimą
A.Kairys tikino, jog gyventojai praleido terminą pateikti pretenziją dėl aplinkosaugininkų išvados persvarstymo, todėl jų pagalbos šauksmas skamba lyg tyruose.
„Gyventojai neturi įrodinėti, kad būtų skirtas poveikio vertinimas. Jis atliekamas ne tada, kai yra žinoma apie poveikį, o tada, kai įtariama. Jei A.Kairys šitaip priiminės sprendimus, mes jį paduosime į teismą. Tai yra akivaizdi afera ir buvusio Klaipėdos rajono tarybos nario įmonės interesų protegavimas“, – kalbėjo G.Tumosa.
Vėjo jėgainių parką projektuoja buvusio Klaipėdos rajono tarybos nario Vaclovo Macijausko, Naujosios sąjungos nario, įmonė „Idmava ir partneriai“.
V.Macijauskas į visuomenininkų mestą įtarimą korupcija stengėsi atrėžti šmaikščiai. „Daviau šimtą tūkstančių kyšių ir man leido“, – ironizavo žmogus.
„Teisiškai viskas atlikta, gyventojai jokių pretenzijų nustatyta tvarka nebuvo pareiškę. O tai, kad dabar kyla pasipiktinimas, reikėjo tikėtis. Investuotojas bandė kalbėtis su žmonėmis, bendruomenei siūlyti nemaži pinigai“, – aiškino V.Macijauskas.
Esą derantis vėjų jėgainių statytojai bendruomenei siūlė dalį būsimo pelno nuo parduotos energijos – 6 –7 tūkst. litų per metus.
„Tačiau jie visiškai nesidera su mumis, nežinome, ką daryti“, – tikino V.Macijauskas.
Gyventojai piktinasi, kad Aplinkos apsaugos departamentas kiekvienos jėgainės poveikį svarstė atskirai, o ne kaip kompleksinį parką.
"Mes statysime etapais – po vieną dvi jėgaines", – prisipažino V.Macijauskas.
Skundai – ministerijai
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys dienraščiui pripažino, kad regiono departamentas, skirdamas poveikio aplinkai vertinimą, turėjo atsižvelgti į vietos specifiką.
„Paukščių migracijos kelias taip pat yra vienas kriterijų. Poveikis sparnuočiams ir jų buveinėms turi būti tiriamas. Bet sprendimas turi būti priimamas kompleksiškai. Gyventojai savo lėšomis užsako tyrimus tik ekstra atvejais. Įstatymas numato galimybę per dešimt dienų skųsti Aplinkos apsaugos departamento sprendimą, tačiau šiuo atveju gyventojai pavėlavo reikšti protestą“, – priminė V.Auglys.
Aplinkos ministerija į gyventojų pareikštą protestą atsakyti turi per mėnesį, tačiau jau kitą savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė svarstys šių jėgainių parko detalųjį planą.
Už paukščius – ES baudos
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad vėjo jėgainių parkų statytojų motyvai, jog esą per metus jėgainė sužaloja tik kelis sparnuočius, nėra rimtas.
„Lietuvai gresia milijoninės baudos už nepakankamą rūpinimąsi paukščių buveinėmis. Liko du mėnesiai iki direktyvų įgyvendinimų pabaigos. Kitu atveju Europos Bendrija kreipsis į teismą ir šis spręs, kokią baudą šaliai skirti. Tai nėra aplinkosaugininkų užgaida iškelti aplinkosauginius prioritetus prieš gyventojų ūkinius interesus, tačiau reikia atsiminti, kad net ir žalioji, atsinaujinanti energetika daro poveikį aplinkai“, – perspėjo E.Paplauskis.
Pigiau nebus
Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energetikos šaltinių laboratorijos vadovas Vladislovas Katinas vėjo jėgainių atsiradimą Lietuvoje stebi jau dešimtmetį.
„Vienas statytojų motyvų diskutuojant su gyventojų bendruomenėmis, esą jiems bus tiekiama pigesnė elektros energija. Tai netiesa, Lietuvoje šis procesas neveikia. Kol kas teises tiekti energiją turi tik Vakarų ar Rytų skirstomieji tinklai. Taip, atsinaujinanti energija yra pigesnė, tačiau kainas nustato valstybinė kainų komisija. Tačiau kaimynystėje esantis parkas žmogui elektros negali parduoti, nebent pats kaimas statytųsi“, – aiškino V.Katinas.
Pasaulio šalys šią problemą yra išsprendusios. Tuo metu Kretingos rajone šalia vieno parkų įsikūrusi kaimo sodyba su vienintele jos gyventoja iki šiol gyvena be elektros.
Be dviejų didžiųjų vėjo jėgainių parkų Kretingos rajone, šalyje atsiranda vis daugiau nedidelių jėgainių. Iki 250 kilovatų galios vėjo jėgaines pamėgo ūkininkai. Pats žmogus sunaudoja apie 2 kilovatus, o kitą energiją gali parduoti elektros tinklams. Už pusę milijono litų pasistatęs nedidelę jėgainę žmogus per metus apytiksliai gauna 150 tūkst. litų pelno.
Tačiau V.Katinas pastebi, kad gyventojų ir jėgainių statytojų konfliktus sukelia kelios priežastys.
„Pirma – nereikėtų parkų statyti ant paukščių migracijos kelių, antra – reikia gerbti žmonių interesus ir arti gyvenviečių ar kaimų nesibrauti. Nors nėra įrodytas sparnų šešėlių ir garso poveikis žmogui, bet gyventojus psichologiškai tai vargina“, – vardino V.Katinas.
Tačiau, pasak Energetikos instituto darbuotojo, iki 2010 metų Lietuva privalo įdiegti bent 7 proc. atsinaujinančios energetikos, kai šiuo metu šalis pasiekė tik 4,5 proc. lygį.
„Tokį procentą elektros pateikia termofikacinė elektrinė, Kauno ir kitos smulkesnės hidroelektrinės, tik mažoji dalis – vėjo jėgainių išgaunama energija“, – tikino V.Katinas.
V.Katinas pripažino, jog gyventojų skundai, kad parkų kaimynystėje krenta žemės sklypų kaina, pagrįsti.
„Parkų statytojų ir gyventojų karas yra amžinas. Buvo net tokių atvejų, kai žmogus kreipėsi į teismą, kad parko statytojas nupirktų iš jo žemę. Tačiau reikia suprasti ir žmones. Vienintelis būdas – su jais reikia derėtis. Taip nebūna, kad visiems gerai, kažkas vis tiek nukenčia“, – teigė V.Katinas.
Read more: https://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/vejo-malunus-isuka-interesai-224121#ixzz2Hbj4Sfpw