„Privalome užkirsti kelią skalūninių dujų gavybai! Nebegalime dar daugiau žaloti Žemės!”, „Mes esame vieningi prieš skalūnines dujas, susiskaldę šiuo klausimu tik politikai!”- Prancūzijos spauda mirgėjo garsiausių šalies žmonių pasisakymais iki pat įstatymo, draudžiančio hidraulinio skaldymo būdu išgauti skalūnines dujas, paskelbimo. Prancūzija - pirmoji valstybė užkirtusi kelią amerikietiškajam skalūninių dujų išgavimo būdui. Aktyviai savo nuomonę mitinguose bei specialiai sukurtuose tinklalapiuose išsakę prancūzai galiausiai pasiekė savo tikslą. Šią vasarą, 2011m. liepos 14d., Prancūzija priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama Prancūzijoje išgauti skalūnines dujas naudojant hidraulinio skaldymo technologiją.
Trumpai tariant, skalūninės dujos yra išgaunamos giliai į žemę nutiestais gręžiniais pumpuojant labai suslėgtą vandens ir cheminių medžiagų mišinį. Taip iš žemės gelmių siūloma išgauti skalūnų uolienose besislepiančias dujas, kurios neva gali suteikti energetinę nepriklausomybę. Tačiau nevertėtų aklai pasitikėti skambiomis frazėmis. Prancūzija, po ilgų diskusijų, vis dėlto šioje JAV išvystytoje technologijoje rado daugiau minusų negu pliusų. Kokiais argumentais remiantis buvo priimtas sprendimas?
Pirmiausia, matoma akivaizdi grėsmė gamtai. Juk niekas negarantuoja, kad požemyje esantys vamzdžiai niekada netrūks arba nepasitaikys sujungimo ar kitokių defektų. Po žeme išsiliejus minėtam kenksmingam vandens ir chemikalų mišiniui, rizikuotume užteršti gruntinius vandenis. O apie švaraus vandens svarbą turbūt net neverta kalbėti…
Kita, nemažiau svarbi priežastis - subjaurotas gamtovaizdis. Prancūzija skelbė, kad jų šalis yra tiesiog per maža (palyginus su JAV), kad leistų gražiausiuose savo regionuose įrengti didžiulius skalūninių dujų gavybai skirtus darbo plotus.
Trečia priežastis - netinkamas gavybos būdas. Prancūzai nesako „ne” skalūninėms dujoms visiems laikams, tiesiog pabrėžia, kad technologijos nuolat tobulėja ir vystosi. Ar nevertėtų palaukti kol bus išrasti žmogui ir aplinkai draugiškesni gavybos būdai?
Itin svarių argumentų į klausimą, ar verta pradėti skalūninių dujų pramonę, pasakė Prancūzijos politikė Martine Billard: „Aiškiai matyti, kad visiškai nėra tikslo tai daryti, juo labiau atsižvelgiant į mūsų numatytus įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją <…>. Taigi, tokiomis aplinkybėmis būtų absurdiška dar labiau stačia galva panirti į iškastinio kuro naudojimą, kuris yra tiesiogiai atsakingas už klimato atšilimą. Šiuo atžvilgiu, yra svarbi JAV patirtis. Dėl didelę svarbą įgijusios skalūninių dujų gavybos, buvo sustabdyti atsinaujinančios energijos moksliniai tyrimai ir plėtra, o tai yra kaip mana naftos pramonei <…>. Poveikis atsinaujinančių energijos šaltinių pramonės plėtrai, kuri jau ir taip gerokai atsilieka, gali būti tragiškas. Bandymai plėtoti atsinaujinančios energijos - saulės, vėjo ar kitų- pramoninę gavybą yra slopinami. Tai tik patvirtinome 2011metų biudžetu, kuris sumažino atsinaujinančių išteklių energijos gavybai skirtas subsidijas. Taip elgdamiesi, mes dar labiau padidiname mūsų atsilikimą nuo Vokietijos.
Toliau eidami tokiu keliu, iš vienos pusės susidursime su branduolinės energijos, iš kitos - skalūninių dujų absurdiškumu. Didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, silpnės pramonė susijusi su atsinaujinančia energija, o kartu mažės ir potencialių darbo vietų skaičius, kuris šiuo atveju yra daug didesnis nei atominės energetikos ar skalūninių dujų gavybos pramonėje<…>.
Toliau eiti tokiu keliu būtų visiškai neatsakinga. Mes privalome dėti visas pastangas, kad būtų investuojama į energijos taupymą, energijos efektyvumą ir visų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, vietoj to, kad būtume įsikibę į praeities modelį.”
Skalūninės dujos - šiuo metu Lietuvai aktuali tema. Galbūt atsakymą galėtume rasti šiose senose patarlėse: „neišradinėk naujo dviračio” (galime pasinaudoti Prancūzijos pavyzdžiu) ir „mokykis iš svetimų klaidų” (JAV patirtis).
Martyna ALIONYTĖ