2011 03 24 Kristina BENDŽIŪTĖ
O Jūs ar buvote informuoti apie vėjo jėgainių zonas?
Jei esate lankęsi Palangoje, pro akis tikrai negalėjo prasprūsti pakeliui į vasaros sostinę stūksančios ir agresyviai sparnais mojuojančios vėjo jėgainės.
Kitąmet, o gal net jau šiemet, mūsų rajono kraštovaizdį taip pat ruošiamasi „papuošti“ vėjo jėgainių parkais.
Šių metų vasario 8 dieną Raseinių r. savivaldybės tinklapyje pasirodė informacinis pranešimas, kuriame skelbiama Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių ir elektros įrenginių (statinių) išdėstymo specialiojo plano koncepcija su visais gražiais aprašais ir brėžiniais. Tačiau ko gero nedaugelis mūsų rajono gyventojų šį sumaniai užmaskuotą informacinį pranešimą aptiko, o jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse jis nebuvo paviešintas. Kažin, ar bent dalis Gylių, Šienlaukio, Alėjų, Anžilių, Ramonų, Dumšiškių, Gabšių, Pagojo, Girkalnio ir gretimų kaimų bei vienkiemių gyventojų žino, kad vos vieno dviejų kilometrų atstumu nuo jų namų planuojama statyti vėjo jėgaines – dienąnakt savo galingais 100 m skersmens sparnais malančius 200 m aukščio metalinius monstrus, kurie kelių kilometrų atstumu skleidžia nuolatinį, žmones erzinantį ir savijautą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei vibraciją.
Pasekmių aplinkai vertinimas – neatliktas
Pernai rugpjūtį Savivaldybės tarybos sprendimu Vilniaus bendrovėms „Windlita“ ir „Atsinaujinantieji ištekliai“ buvo leista rengti vėjo jėgainių išdėstymo mūsų rajone specialųjį planą. Specialiojo plano koncepcija tarybai buvo pateikta svarstyti š.m. vasario mėnesio posėdyje. Kad ir kaip besistengė administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas įrodinėdamas, kad šis sprendimo projektas turi būti patvirtintas skubos tvarka, tačiau taryba tam nepritarė. Tąkart svarų argumentą pateikė Architektūros ir urbanistikos skyriaus ve-dėja Kristina Krikštanaitė: pasirodo, koncepcijos rengėjai – UAB „Archstudija“ – nutarė nerengti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Vedėja teigė, kad rengėjai turėjo arba pateikti visuomenei SPAV ataskaitą (vėjo jėgainių įtakos gamtinei ir gyvenamajai aplinkai ir kt. tyrimų rezultatus), arba nurodyti motyvus, kodėl šie vertinimai neatliekami.
Įstatymuose numatyta, kad net ir koncepcijos stadijoje visuomenė turi būti informuota apie paruoštus sprendinius bei jų alternatyvas, visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta parengto teritorijų planavimo viešo svarstymo tvarka, vieta ir laikas, rengiami vieši susirinkimai ir kt. Plano rengėjai tokiu svarbiuklausimu kaip vėjo jėgainės, dėl kurio visuomenė paprastai neigiamai reaguoja, galėjo atlikti ne tik privalomas, bet ir papildomas procedūras. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose numatyta, kad Planavimo organizatorius gali atlikti papildomus viešumą užtikrinančius veiksmus: apklausą dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suintereuota visuomene, pavienėmis visuomenės grupėmis ir panašiai.„Alio, Raseiniai“ šią savaitę pasiteiravo keleto kaimų bendruomenių pirmininkų: ar žino, kad netoli jų kaimų planuojama statyti vėjo jėgaines. Pirmininkai buvo nustebinti – apie ketinimus rajone rengti jėgainių parkus jie girdėjo pirmą kartą! Net ir praėjus daugiau kaip mėnesiui po sprendimo projekto atidėjimo, visuomenei vis dar nėra viešai pateikta vėjo jėgainių išdėstymo koncepcija, nebuvo jokių viešų susitikimų, diskusijų, gyventojų apklausų, nėra ir SPAV ataskaitos. Tačiau jau šį ketvirtadienį, kovo 24 d., rajono taryba ir vėl svarstys šį klausimą. Labai tikėtina, kad šįkart jis bus patvirtintas.
Pagal kokius kriterijus atrinktos zonos jėgainių statybai?
Šiuo metu žemės sklypai vėjo jėgainių statybai yra suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemėse. Teigiama, kad vėjo jėgainės ūkininkauti netrukdo, aplink jas galima sėti, šienauti. Būtina sąlyga vėjo jėgainių įrengimui – galimybė jungtis prie esamo elektros tinklo, todėl vėjo jėgainių parkai planuojami greta elektros linijų. Parengtame plane rašoma, kad teritorijos vėjo jėgainių parkams parenkamos atmetimo būdu, t.y., išskiriamos teritorijos, kuriose vėjo jėgainių įrengimas negalimas: saugomos teritorijos; gyvenamos teritorijos ir apsauginės zonos aplink jas; miestų ir miestelių urbanizuotos plėtros teritorijos; miškai.Pažvelgę į vėjo jėgainių išdėstymo specialųjį planą, aiškiai matome suformuotas 7 konkrečias teritorijas, kuriose galėtų būti įrengiamos vėjo elektrinių grupės. A zona -Viduklės seniūnijoje ribojama miškų bei Gylių ir Šienlaukio gyvenviečių. Numatomame rajone yra 6 kaimai. Iki artimiausių didesnių gyvenviečių – Gylių ir Šienlaukio ~ 1 km. B zona – Raseinių ir Paliepių seniūnijų ribų zonoje netoli A rajono. Galimą vėjo jėgainių parko zoną riboja Alėjų I, Alėjų II, Anžilių, Ramonų gyvenvietės, kurias nuo vėjo jėgainių skirtų 1-2 km. C zona susideda iš kelių teritorijų, kurios išsidėsčiusios rytinėje rajono dalyje. Anot koncepcijos, į galimą vėjo jėgainių parko zoną nepatenka didesnių gyvenviečių, išskyrus Pagojį, o viena nedidelė teritorija nuo Gabšių kaimo nutolusi apie 700 m.Įprastai koncepcijoje būna išdėstyti tik pagrindiniai principai, nurodytos didesnės teritorijos, kuriose galima vėjo jėgainių statyba, o tik vėliau sprendiniuose detalizuojama ir dar kartą patikslinama, atmetamos teritorijos, kur statyba negalima. Pagal įstatymą visuomenė visą specialiojo plano rengimo laikotarpį iki pat galutinio varianto patvirtinimo rengėjams gali teikti pageidavimus, pasiūlymus, prieštaravimus, ir rengėjai turi įtraukti į specialųjį planą gyventojų siūlomas zonas. Na, bet mūsų rajone tai ko gero negalioja, visuomenė apie jėgainių išsidėstymą galbūt bus informuota tik po specialiojo plano patvirtinimo. Panašu, kad plano rengėjai pasistengė nevarginti rajono gyventojų ir parengė sau palankų specialųjį planą. Redakcijos žiniomis, kai kurių kaimų gyventojams investuotojai suskubo siųsti sutikimo projektus, kuriuose raginama pasirašyti, kad gyventojas sutinka, jog greta jo sklypo būtų statomos vėjo jėgainės. Gyventojai tikrai neprivalo šių sutarčių pasirašyti.
Poveikis sveikatai
Mūsų šalyje kol kas įstatymiškai nėra apibrėžtos normatyvinės sanitarinės apsaugos zonos, kiekvienai jėgainei jos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiama į vėjo jėgainių parkų dydį, jėgainių galingumą ir daugelį kitų faktorių. Ne mažiau svarbu yra tai, kokio dydžio žemės sklype planuojama statyti vėjo elektrines. Mat kuo daugiau iškyla jėgainių, tuo skleidžiamas didesnis triukšmas. Investuotojai į vėjo jėgaines paprastai laikosi nuostatos, kad neigiamo poveikio gyventojams nėra. Tačiau triukšmo poveikis žmogaus sveikatai gerai žinomas; jis neigiamai veikia ne tik centrinę nervų sistemą, sukelia nemigą, nervingumą, galvos skausmus, bet ir trikdo širdies bei kraujagyslių veiklą. Kuo daugiau jėgainių, tuo smarkesnis triukšmas – o tai reiškia, jog turi būti didesnė sanitarinė apsaugos zona. ES rekomenduoja ne didesnį kaip 35 dBA (decibelų) bendrąjį triukšmą nakties metu, tačiau Lietuvoje leidžiamas net 55-65 dBA triukšmas. Štai Anglijoje vėjo jėgainės negali būti statomos arčiau nei 3 kilometrai iki gyvenamųjų vietovių, Prancūzijoje – net 5 km. Lietuvoje, deja, žinomi atvejai, kai atstumai iki gyvenamųjų namų siekė vos 100 m.Kita problema, kuri atsiranda veikiant vėjo jėgainėms – sparnų šešėliavimas. Sukantis sparnams sukeliamas mirgėjimo efektas. Jėgainių metamas šešėlis gali pasiekti gyvenamųjų namų teritorijas ir sukelti žmonėms psichologinį diskomfortą. Be abejo, investuotojai žada pasirūpinti gyventojais, numatomos prevencinės bei poveikio mažinimo priemonės: išdėstyti bokštus taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio gyvenamai aplinkai ir išlaikyti visi normatyviniai atstumai (triukšmo, šešėliavimo zonos). Kažin, ar tai padės? Esama pavyzdžių, kaip pajūrio krašto gyventojai, kurių kaimynystėje stūkso vėjo jėgainės, pateko aklavietėn – nei patys apsikenčia gyventi tokioje zonoje, nei parduoti valdų pavyksta, nes greta vėjo jėgainių esančios sodybos ar sklypai pirkėjų nevilioja.
Miesto siluetas bus sugadintas
Plano rengėjai SPAV atrankos dokumente rašo, kad „numatomose teritorijose vyrauja agrarinio tipo kraštovaizdis (planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingos įtakos esamam kraštovaizdžiui); numatytose teritorijose planuojamos ūkinės veiklos įrengimo metu inžineriniai tinklai būtų klojami po žeme – toks sprendimas nedarkytų esamo kraštovaizdžio vizualinės vertės.“ Tačiau pamirštama pažymėti, kad pačios jėgainės neigiamai veiks miestų, miestelių ir gyvenviečių siluetą, panoramas, apžvelgiamas nuo automagistralės ar kitų masinio stebėjimo taškų, o ne inžineriniai tinklai, klojami po žeme. Raseinių miesto kraštovaizdį itin sudarkytų ties automagistralės ir kelio Raseiniai-Ežvilkas sankryža bei prie Gabšių kaimo įrengti vėjo jėgainių parkai. Dar 2007 m. tvirtinant Raseinių miesto bendrąjį planą buvo diskutuojama, kad Raseinių miestui labai trūksta vertikalaus akcento, kuris matytųsi nuo automagistralės. Tai galėtų būti paaukštinti bažnyčios bokštai ar naujas daugiaaukštis statinys. Jei minėtose zonose išdygs jėgainių parkai, apie bet kokį kitą vertikalų miesto akcentą teks pamiršti, nes tuomet dominuos tik vėjo jėgainės,
o Raseinių miesto siluetas bus visiškai sugadintas.
Nauda rajonui?
Vėjo energijos panaudojimas Lietuvoje pastaruoju metu itin skatinamas, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, kitaip tariant, „žalioji“ energetika, neteršianti aplinkos. Vėjo jėgaines besiruošiančios statyti bendrovės tvirtina, kad į mūsų rajoną bus investuota 200 milijonų litų; vienos vėjo jėgainės pastatymas kainuoja apie 2 milijonus. Tačiau ar tikrai investuojama į rajoną? Raseinių r. savivaldybei vėjo jėgainių įrengimas nieko nekainuos, tačiau ir jokios naudos neatneš – už elektrą tikrai nemokėsime mažiau. Vėjo jėgainėse gaminama elektra pajungiama į bendruosius įtampos tinklus, tad rajonai, kuriuose jos veikia, iš to neturi jokios tiesioginės energetinės naudos. Tačiau galėsime didžiuotis, kad prisidėjome prie visos Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei aplinkosaugos. Pernai rugpjūtį dar segintis mero ženklelį Petras Vežbavičius džiūgavo, kad prasidėjus statyboms, Raseinių rajono gyventojai turės konkrečios naudos: bus įdarbinti statybų aikštelėse. Šį vasarį investuotojų interesus gynė ir administracijos direktorius L. Kavaliauskas, taip pat tvirtindamas, kad rajone atsiras darbo vietų.Neteko girdėti, kad mūsų rajone gyvuotų firmos, kompetentingos atlikti vėjo jėgainių statybų darbus, tačiau jei ir padarytumėme prielaidą, kad tokios firmos egzistuoja, pasibaigus statyboms, raseiniškiai iš statybų aikštelių turės išsiskirstyti, taigi nuolatinių darbo vietų neatsiras ir ilgalaikio ekonominio efekto rajonas nepatirs.