Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie elektrinių, varomų vėjo jėga, statybą Lenkijoje. Deja, ši visapusiškai neapgalvota investicija neaplenkė ir Punsko savivaldybės. Ar viską lemia tik pinigai, kurių kalnus žadama žemės savininkams ir valsčiaus biudžetui? O pasekmės mūsų visuomenės sveikatai, gamtovaizdžio pakitimas, žemės vertės sumažinimas, draudimai statytis pastatus, plėsti agroturizmą, įtaka žvėrims ir paukščiams, žemės ūkiui ir kt.? Kodėl žmonėms nepasakojama apie jėgainių kenksmingumą, neatsiklausta nuomonės žmonių, kurie gyvensią jėgainių kaimynystėje, bei kitų gyventojų? Juk jėgaines suplanuota statyti tik apie 0,5 km nuo Punsko miestelio!!! Siaubas!!! Ir totali neatsakomybė.
Vakarų Europoje suvokus ir moksliniais tyrimais įrodžius jėgainių kenksmingumą reikalaujama, kad jos būtų bent 5 km nuo didesnio gyventojų susitelkimo. Todėl Vakarų firmos, neradusios vietos savo krašte, stumia jėgaines į Rytų Europą, t. y. pas mus. Vakaruose žmonės jau apsidžiaugė ir kategoriškai nesutinka kenkti savo sveikatai ir gyvenimo kokybei. Bet juk Vakarai turi kažkur parduoti savo kenksmingą gamybą, juk tai biznis. Ar nekuriamas už ES pinigus mums pragaras? Ar lobizmas ir pinigai svarbiau už savivaldybės gyventojų sveikatą ir ateitį? Ar be šios valsčiui suteiktos piniginės paramos pažangi ir gerai besilaikanti savivaldybė subankrutuos? Jau gretimi valsčiai – Krasnapolis, Seinai – stipriai pasakė „ne“. Juk šalia Vygrių parkas, ežeras – turistų traukos centras, piligrimų kelias. Daug kas iš to gyvena. O Punsko savivaldybės tarėjai lengvai sutiko. Sutartys su gyventojais, priėmusiais statinius, patylomis pasirašytos berods sausio 13 d. Ar atsitiktinis toks datų sutapimas? Visi žinome, ką reiškia ši data Punsko lietuvių gyvenime ir visos Lietuvos istorijoje...
Didelės vėjo jėgainės, pastatytos arčiau kaip 2000 m nuo gyvenvietės, kelia didelį pavojų ne tik sveikatai. Neigiamos pasekmės gali būti šios:
- natūralaus gamtovaizdžio sudarkymas, kas sumažintų turistų srautą Punsko savivaldybėje (žlugtų kaimo turizmas, nukentėtų barai, restoranai, užeigos ar nakvynės namai),
- dideli jėgainės statybos kaštai lyginant su efektyvumu, dėl ko iš tikrųjų pakiltų elektros kainos,
- naikinamos natūralios sąlygos augti augmenijai, veistis ir gyventi paukščiams ir gyvūnams,
- neigiama įtaka plėšriesiems paukščiams (vanagui) bei, pvz., gandrams net 5 km atstumu aplink jėgainę,
- neigiama įtaka klajokliams paukščiams (gervėms, žąsims) net iki 20 km,
- besisukantys sparnai dėl aerodinaminio pasipriešinimo sukelia nepakenčiamą triukšmą, o monotoniškas garsas neigiamai veikia žmogaus psichiką,
- susidaro infragarsai, kenksmingi žmogaus organizmui,
- aplink vėjo jėgainių kompleksą pastebimas žymus žemės vertės sumažėjimas; nieks jos nenori pirkti, nes žemė netinkama ūkininkauti (išdžiūsta, tampa nederlinga), čia negalima statyti pastatų,
- nestabilus energijos šaltinis (vis tiek reikia papildyti tradicinių elektrinių teikiama energija),
- neigiama elektromagnetinio lauko įtaka vietinei ekosistemai ir žmonėms (išnyksta sliekai, kiti gyvūnai, bitės nepataiko grįžti į avilius ir šeimos pražūva); pablogėja televizijos, radijo ir telefono bangų kokybė,
- susidaro mirgančio šešėlio efektas, o naktį mirksi perspėjančios apie pavojų šviesos; nuo sparnų atsimušus šviesa dieną vargina, sukelia vėmimą ar nemigą, kas išsekina organizmą,
- perkūnijos metu padidėja elektros iškrovų pavojus, nes į jėgaines dažnai trenkia perkūnas, kas sukelia įvairias avarijas, o sparnų nuolaužos gali atsidurti labai toli ar į ką nors pataikyti,
- žiemą apledėję sparnai kelia pavojų tiek aplinkiniams gyventojams, tiek gyvūnams,
- sukantis sparnams yra užmušami paukščiai, vabzdžiai (bitės),
- savivaldybė gali būti apskųsta gyventojų, kurie patyrė žalą ar prarado pajamų šaltinį ir siekia, kad būtų atlyginti nuostoliai, o šie reikalai baigiasi teisme,
- pastatyta vėjo jėgainė iškart blokuoja naujas statybas 500 m atstumu; negausi leidimo statybai, o tai reiškia, kad nustos plėstis kaimų sodybos, kaimo turizmas. Tai kur ūkininkauti ir gyventi, kai statiniai pasens ar sugrius?
Dabar plačiau aptarkime infragarsų kenksmingumą, kurį patvirtina tarptautiniai tyrimai mokslininkų, kurių nuomonės nenulėmė siūlomi pinigai, jie neparsidavė. Infragarsai yra negirdimi žmogaus ausiai, jie plinta kelių kilometrų spinduliu. Neigiamos infragarsų pasekmės tai: bronchų trūkimai, širdies sąaugų atsiradimas, smegenų ląstelių nykimas, epilepsijos priepuoliai, kurie gali privesti prie aklumo, pusiausvyros praradimo, nemigos, galvos skausmai, darbo našumo sumažėjimas. Šie garsai sukelia paskirų organų nuolatinį drebėjimą (pvz., krūtinės ir pilvo aplinkoje). Gali sutrikti kvėpavimo ir virškinimo sistemos. Žmogus praranda pusiausvyrą, koncentraciją, gebėjimą tinkamai matyti ir reaguoti. Priklausomai nuo intensyvumo sukelia nerimą, silpnumą. Širdininkams gali sustoti širdies stimuliatoriai. Panašiai pasitaiko gamtoje per perkūnijas ar žemės drebėjimus. Nuo infragarsų apsisaugoti neįmanoma dėl jų specifinio ilgio (trukmės), nes jie „permuša“ betoną, dirvą, sienas ir akustinius ekranus. Patalpose dėl rezonanso jie netgi sustiprėja ir yra tarsi girdimi kaip ūžimas. Triukšmas tiek žemo dažnio, tiek aukšto sukelia minėtas ligas.
Manyti, kad tai manęs nepalies, yra klaidinga. Infragarsai sklinda net iki 10 km atstumu! Tai reiškia, kad Punsko, Kalinavo, Šaltėnų, Vaičiuliškių ar kitame kaime stovinti jėgainė neigiamai paveiktų net kitą Punsko savivaldybės kraštą, pvz., Vidugirius, Sankūrus, Vidugirių Būdą. Nepasislėpsi...
Be to, teko girdėti, jog planuojama Paliūnų ar Vidugirių apylinkėje pastatyti vėjo jėgaines. Tuomet Punsko savivaldybė taptų tikru „vėjo fermų“ gigantu, apstatytu jėgainėmis iš visų pusių, kad pakenktų dar Seinų ir Šipliškių valsčių gyventojams, kurie tuo faktu tikrai nesidžiaugtų. Tad elektrinių bizniui prisigerinusi Punsko savivaldybė gali sulaukti tikrų „padėkos“ žodžių tiek iš Šipliškių, tiek iš Seinų gyventojų...
Todėl nekeista, jog nors kiek mąstantys žmonės nesutinka, kad jėgainės būtų statomos, ir bando informuoti visuomenę, kad atsikvošėtų, pamatytų, kas daroma Punsko savivaldybėje, pritariant mūsų išrinktai tarybai, kuri jau pagarsėjo savo sprendimais ir tarėjų nuotykiais.
Sakoma, tuštėja kaimai ir miestelis, nelieka jaunimo. Tai kur jiems likti kaime ar miestelyje, kai reiks gyventi prie jėgainių? Žemė, tapus nederlinga, tikrai neišmaitins tiek jaunimo, tiek senimo. Pagalvokime, ar gyvenimo diskomfortas neišvys mūsų mąstančių ir energingų žmonių iš Punsko savivaldybės? Ar verta laikytis taisyklės, kad po mūsų – nors ir tvanas?
Europoje jau pastebėta, kad jėgainių aplinkoje žemė išdžiūsta ir sutrūksta, niekas čia neauga. Punsko kraštas, jau kelerius metus garsėjantis pienininkyste, gali prarasti žolingas ganyklas, nebus kur ūkininkauti. Ar norima, kad šis plotas taptų nenaudojama dykra, kuri prikrautų užsieniečių kišenes, o mus suluošintų? Supraskime: tokios žemės nieks nepirks, sodybų, namų brangiai neparduosi, nes niekas nenorės čia keltis gyventi, tik bėgs iš čia kuo toliau. Padidės lietuvių emigracija ir išsisklaidymas po pasaulį. Ar iš tikro ir tai norima pasiekti? Taip jau atsitinka tuose plotuose, kur veikia elektrinės, kad žmonės dėl sveikatos parduoda (arba atiduoda veltui) trobas ir keliasi kuo toliau. Jau vokiečių visuomenė nenori vėjo jėgainėmis „gadinti“ turistinių vietovių tiek kalnuose, tiek pajūry. Čia juk stipriausias vėjas, bet ir gražiausi vaizdai, ir daugiausia lankosi turistų. Tai supratę vokiečių kapitalo savininkai bruka mums šias pabaisas, kad sugadintų kraštovaizdį ir gyvenimą...
Anglijos valstybės kontrolės įstaiga apskaičiavo, kad energija, gaunama iš vėjo elektrinių, atsieina brangiausiai iš visų žinomų šaltinių, mažinančių anglies dvideginio išskyrimą į orą. Vokietija turi apie 20 tūkst. jėgainių, kurios teoriškai turėtų pagaminti 15% energijos, o iš tikrųjų pagamina tik 3%, nes vėjas ne visada pučia, o pagamintą energiją reikia sandėliuoti. Todėl reikia turėti „budinčias“ tradicines elektros jėgaines, kūrenamas, pvz., anglimi, dujomis, kurios įjungiamos esant energijos trūkumui. Tad ekonomikos ir moralės požiūriu nėra pagrindo statyti vėjo jėgaines.
Pastaruoju metu net ir ekologai, kurie anksčiau rėmė vėjo jėgainių statybą, dabar pamatė jų pasekmes ekosistemai ir griežtai protestuoja. Jėgainių besisukantys sparnai ne tik pakeičia ekosistemą, bet pasikeičia ir vietinis klimatas. Besisukdami jie sukelia erzinantį mirgėjimą, kuris yra labai kenksmingas. Vokietijoje įvestas draudimas: dieną jėgainė gali suktis tik 1 valandą, sukeldama mirgėjimą, o po to ji turi būti išjungta. Kas tai garantuos Lenkijoje? Klausimas diskusijai.
Joks investuotojas nėra mūsų krašto gyventojas ir čia, prie vėjo jėgainių, tikrai neapsigyvens... Tad visi pagalvokime, kaip mums teks toliau gyventi: ar vegetuoti, ar išnykti? Ar valsčiaus tarybai reikia aukoti visų savivaldybės gyventojų sveikatą ir ateitį, kad pasipelnytų apie dešimtį gyventojų? Ar viską lėmė Judo skatikai?
Nusivylęs Punsko gyventojas
„Wiadomości Rolnicze“ Nr. 2/2012 – „Energetyka wiatrowa“ (15-16 p.)
www.stopwiatrakom.eu