Vėjo jėgainių kaimynystė verčia keisti įstatymus

Vėjo jėgainių kaimynystė verčia keisti įstatymus

 

06 Vasaris 2013  Simona PUŽAITĖ
 
Praėjusią savaitę dar kartą iškelta opi vėjo jėgainių plėtros Šilutės rajone problema. Šįkart dėmesio centre atsidūrė netoli Grabupių esantis Didšilių - Rudynų vėjo jėgainių parkas. Vietiniai gyventojai atvykusiems įvairių ministerijų atstovams išsakė būgštavimus dėl žalingo poveikio sveikatai, piktinosi, jog jėgainės pastatytos negavus žmonių sutikimo, pažeidžiant įstatymus.
 
Beje, šio parko atsiradimas privertė koreguoti Lietuvos įstatymus, nes jėgainės trukdė kariuomenės radiolokatoriams, stebintiems oro erdvę. 
 
Jėgainės išbaidė gerves?
 
Didšilių - Rudynų vėjo jėgainių parką statė UAB „Vėjų spektras“. Pernai lapkritį bendrovė išplatino pranešimą spaudai apie Valstybinės komisijos leidimą eksploatuoti pirmąją vėjo elektrinių parko dalį. 10-ies elektrinių 21,5 MW instaliuotosios galios kompleksas pradėjo veikti 2012 m. gruodžio pradžioje. Tuomet bendrovės direktorius Alvydas Naujėkas „Šilutės naujienoms“ sakė, jog su gyventojų pasipriešinimu ir neigiamu požiūriu nesusidūrė.
 
Dabar paaiškėjo, kad gyventojams jėgainės nepatinka. Ne vieną jų skundą dėl jėgainių keliamų sveikatos problemų yra gavęs Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, todėl jis inicijavo gyventojų susitikimą su beveik visų ministerijų, susijusių su vėjo energetikos plėtra, atstovais, rajono savivaldybės vadovais ir specialistais.
 
„Prie girdimo garso būtų galima priprasti, bet nematomas dalykas - infragarsas tikrai veikia ir sukelia nemigą, neramų miegą. Pajautėme, kad pablogėjo mūsų gyvenimo kokybė. Infragarsas veikia ir šunis, gyvulius. Galbūt iš šalies tai atrodo išpūstas dalykas, bet reikia pagyventi šalia jėgainių, kad suprastumėte apie ką kalbu. Atėjome iš miesto gyventi į kaimą, bet dabar jaučiame, kad mus iš čia veja“, - problemas vardijo Didšilių kaimo atstovė Viktorija Kochtovė.
 
Moteris gyvena maždaug 650 m atstumu nuo vienos iš jėgainių. Pasak jos, nuo visų jėgainių sklindantis garsas toks, lyg dainuotų dešimt žmonių. V.Kochtovės teigimu, elektrinių atsiradimas išbaidė iki tol kaimo apylinkėse daug metų gyvenusias gerves.
 
Gyventojai piktinosi, kad sveikatos apsaugos specialistų vertinimai neva jėgainės nekenkia sveikatai surašyti „iš lubų“, o tikrasis poveikis sveikatai nežinomas.
 
Reikia atlikti triukšmo tyrimus
 
Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas gyventojus informavo, jog nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
 
 Normos sugriežtintos 10 kartų. Dabar leidžiamas žmogui nekenksmingo triukšmo lygis naktį yra ne daugiau 45 decibelai. Pasak E.Mačiūno, pas žmones, gyvenančius prie jėgainių, būtina išmatuoti triukšmo lygį ir, jei pažeidžiamos normos, tuomet galima imtis priemonių, netgi stabdyti jėgainių veiklą.
 
Viceministras svarstė, jog galbūt reikėtų padidinti sanitarinės apsaugos zonos atstumą (dabar jėgainė gali būti statoma ne arčiau kaip 500 m iki gyvenamųjų namų). Tačiau, anot jo, tuomet Lietuvoje visai neatsirastų vietos jėgainėms, nes neapgyvendintų didžiulių plotų Lietuvoje nėra.
 
Didšilių gyventojai piktinosi, kad tuomet, kai buvo numatyti triukšmo lygio matavimai, jėgainės buvo prilėtintos arba išjungtos visai, todėl pamatyti tikrą situaciją buvo neįmanoma. Dėl to gyventojai tikrintojų neįsileido.
 
„Aš neturiu jokių galimybių jėgaines sustabdyti. Galiu tik pažiūrėti, kaip jos veikia“, - gyventojų priekaištus bandė atremti parko savininkės - įmonės „Vėjų spektras“ projektų vadovas Vidmantas Kniūkšta. Pasak jo, jėgainės tada nesisuko, nes nebuvo vėjo.
 
Projektus reikės derinti su kariškiais
 
Degučių kaime, maždaug už 15 kilometrų nuo Didšilių - Rudynų vėjo jėgainių parko, veikia kariuomenės radiolokacinė bazė, iš kurios stebima Lietuvos oro erdvė. Čia yra vakarinė visos NATO šalių bendrijos siena.
 
Prieš kelerius metus kariškiai prieštaravo vėjo elektrinių statyboms, nes jos trukdo stebėti oro erdvę. Tačiau tuometiniuose Lietuvos teisės aktuose nebuvo reikalavimo vėjo energetikos projektus derinti su kariškiais, ir parkas iškilo. Pasienio zoną dabar tenka stebėti papildomomis mobiliomis priemonėmis.
 
Pasak krašto apsaugos ministro patarėjo Manto Varaškos, dabar įstatymas pakeistas ir nuo pernai rudens visus vėjo jėgainių statybos projektus privaloma derinti su Krašto apsaugos ministerija. Tai turės įtakos ateities verslo parkų atsiradimui pasienio regionuose. 
 
Viceministro teigimu, tikslesnė situacija paaiškės maždaug po pusmečio, kai Krašto apsaugos ministerija atliks studiją. Jei nebus galimybių toliau nuo jėgainių perkelti oro erdvės apsaugos sistemas, vėjo parkų perspektyvos pasienyje yra labai nedidelės.
 
Siūlė surengti apklausą
 
„Bet ką daryti dabar konkrečiu Didšilių atveju? Kol Lietuvoje atsiras tokia įstatyminė bazė, vėjo jėgainių kaimynystėje gyvenantiems žmonėms arba teks ieškotis kito būsto, arba tyliai eiti iš proto“, - kalbėjo Šilutės rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
 
Savivaldybės specialistas mano, kad kraštutinė priemonė yra gyventojų iškėlimas iš vietovės. „Iki tol būtų galima rasti kitų būdų: pradedant triukšmo ir skleidžiamų bangų matavimais, kad būtų galima žmonėms atsakyti į klausimus, baigiant ekranų įrengimais, dvigubų - trigubų langų sudėjimu, triukšmą mažinančių priemonių panaudojimu ir kt.“, - sakė E.Benetis.
 
M.Varaška siūlė Savivaldybės vadovams pasinaudoti Vietos savivaldos įstatyme numatyta apklausos teise ir atlikti gyventojų apklausą dėl jų požiūrio į jėgaines.
 
Seimo vicepirmininkas K.Komskis siūlė gyventojams pasinaudoti galimybe gauti vėjininkų paramą bendruomenės poreikiams. 
 
Pavyzdžiui, prie Mockių ir Vilkyčių vėjo jėgaines eksploatuojantys verslininkai bendruomenėms moka po 1 proc. nuo jėgainės apyvartos. Tai per pusmetį sudaro apie 40 tūkst. litų.
 
 
Daugiau skaitykite: http://www.silutesnaujienos.lt/index.php/aktualijos/svivaldybje/4494-vjo-jgaini-kaimynyst-veria-keisti-statymus#ixzz2Kc3IwJZ1