Nebeliks žemės lopinėlio, iš kur nesimatytų vėjo jėgainių

Nebeliks žemės lopinėlio, iš kur nesimatytų vėjo jėgainių

 

2012-11-28   Irena GASPERAVIČIŪTĖ
 
„Ateityje per 10 metų Lenkijos šiaurės regione planuojama pastatyti apie 1500 vėjo jėgainių. Taigi visoje Mozūrijoje ir Suvalkijoje neliks žemės plotelio, iš kurio nesimatytų šių įrenginių“, – 2012 m. lapkričio 10 d. konferencijoje „Visa tiesa apie vėjo jėgaines“ Galdapėje (Lenkija) kalbėjo vienas iš jos organizatorių Dariušas Morštynas (Dariusz Morsztyn).
 
Pastaruoju metu Lenkijoje vėjo jėgainių verslas labai aktyviai, sakyčiau – net agresyviai, plečiasi. Šiaurės Lenkijos, t. y. mūsų ir gretimų beveik visų valsčių gyventojai susiduria su šia problema, taigi viena po kitos valsčiuose kuriasi draugijos, į jas buriasi žmonės, kurie argumentų kalba bando įtikinti savo savivaldybės vadovus neįsileisti ne iki galo apgalvotų investicijų, kreipiasi į Seimą, Vyriausybę, kad kuo greičiau būtų priimti teisės aktai, aiškiai ir vienareikšmiškai reglamentuojantys vėjo jėgainių atstumus nuo gyvenamųjų pastatų. Taigi Seinuose įsikūrė draugija „Seina 1“, Punske „Sūduva“, Krasnapolyje, Suvalkuose, Mozūrijoje veikia „Kochamy Mazury“, „Dzikie Mazury“ ir kitos. Šiuo metu Lenkijoje veikia apie 300 visuomeninių draugijų, kurios kovoja su neapgalvotu vėjo jėgainių statymu. 400 Lenkijos vietovių vyksta protestai. Europoje įregistruota apie 1000 panašių draugijų. Minėtoje konferencijoje Galdapėje dalyvavo įvairių draugijų atstovai iš Banie Mazurskie, Dubeninkių, aišku, Galdapės, Krasnapolio, Suvalkų, Punsko, Jeleniavo ir kitų valsčių.
 
Konferencijos vedėjas Dariušas Morštynas dėstė savo mintis: „Nei vienas valsčius nesuorganizavo jokių mokymų vėjo jėgainių tema. Nebuvo surengta nei vieno posėdžio, nei vienos konsultacijos, nei viename valsčiuje, kur planuojama statyti vėjo jėgaines. Valsčiuose sprendimai dėl vėjo jėgainių statybos priimami visiškai atsitiktinai. Savivaldybės nesiima informuoti turistų, kad čia stovi ar stovės vėjo jėgainės. Taip pat nesiimama jokių veiksmų, siekiant pakeisti valsčių žemės ūkio ir turizmo paskirtį gamybos paskirtimi. Nei viename valsčiuje neišmokėtas nei vienas žalos atlyginimas. Nei viename valsčiuje nepranešta gyventojams apie galimybę prašyti žalos atlyginimo, kurį galima gauti per 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti valsčių gyventojus. Kiek sukurta naujų darbo vietų? Nei vienos.“
 
D. Morštynas paruošė Galdapės apskrities gyventojų simuliaciją žemėlapyje, kiek žmonių ateityje gyvens ne didesniu negu 1 km spinduliu nuo vėjo jėgainių. Jų bus 670. Ne didesniu nei 3 km spinduliu gyvens 2 tūkst. žmonių ir 8 km – 25 tūkst. žmonių. Jis pasirinko atstumus, apie kuriuos gydytojai kalba kaip apie tokius, kur dar jaučiamas poveikis žmogaus sveikatai. Taigi iki 8 km vėjo jėgainės vis dar daro tam tikrą įtaką žmogaus sveikatai.
 
„Per 30 metų beveik visi gyvensime tokiu atstumu, kur mūsų sveikatą veiks vėjo jėgainės. Per 30 metų Galdapės apskrityje nebus nei vienos vietos, iš kur nesimatytų vėjo jėgainių, taigi trisdešimčiai metų visai išnyks natūralus krašovaizdis, – sakė pranešėjas. – Ką tai reiškia? Kad vėjo jėgainių parkai liečia mus visus, mums visiems turės įtakos. Tai ne tik Žyva Voda, Sučki, Vronki gyventojų reikalas. Vėjo jėgainės – mūsų visų reikalas!“
 
D. Morštynas teigė, kad vėjo jėgainės Galdapėje yra tam tikras paradoksas, kadangi šis miestas neseniai tapęs sanatoriniu miestu. Čia atvažiuoja žmonės gydytis. Pasak pranešėjo, savivaldybė turėtų įspėti būsimus pacientus, kad šalia miesto yra vėjo jėgainės. Kaip žinia, jos veikia visų pirma nervų sistemą, taip pat yra pavojingos žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius bei sergantiems epilepsija. Paradoksalu, kad žmonės atvažiuos čia gydytis, o pasirodys, jog jų sveikatai labiau kenkiama. Mes visi turėtumėm spręsti, ar jos bus, ar ne.
 
„Įsivaizduokit, kad prieš priimant sprendimą statyti vėjo jėgaines Banie Mazurskie, Dubeninkių ir Galdapės valsčiuose nebuvo atlikta ekonominė analizė. Sakoma, kad vėjo jėgainės statomos dėl pinigų, tad kodėl nei vienas valsčius neatliko ekonominės analizės? Beje, taip pat nei vienas išvardintų valsčių neatliko analizės, kokiai grupei žmonių vėjo jėgainės darys poveikį. Būtent tokios analizės, kurią atlikau dabar aš. Man šitam darbui atlikti prireikė tik pusdienio. Net nežinau, ar kas nors patikrino, ar apylinkėje yra žmonių, turinčių širdies stimuliatorių.
 
Nesurengta nei vieno susitikimo nei vienam kaime su gyventojais konsultuotis dėl vėjo jėgainių. Nesurengta mokymų taryboms. Vienintelė tarėjų švietimo forma buvo susitikimas su investuotojais.
 
Nei viename valsčiuje nenumatyta visai lėšų būsimai vėjo jėgainių utilizacijai. Šiandien jau reikia galvoti apie šią problemą, kad neapkrautumėm ateities kartų savo neapgalvotais sprendimais. Galdapės apskrityje ateity planuojama pastatyti apie 200 vėjo jėgainių, Galdapės valsčiuje apie 70. Šiaurės Lenkijoje jų bus apie 1500.
 
Matom, kad tie sprendimai buvo priimti visiškai atsitiktinai, be kokių nors išankstinių išsamių analizių, diskusijų su gyventojais ir pan.
 
Nei viena savivaldybė, nei vienas valsčius, nei apskritis neteikia informacijos turistams, kad čia yra vėjo jėgainės. Turistai dažnai suvilioti geros reklamos ir gražaus mūsų kraštovaizdžio atvažiuoja ir pamatę besisukančias vėjo jėgaines labai nusivilia. Jau būta keliasdešimt skundų, kad nebuvo įspėti apie veikiančius malūnus. Kadangi pats dirbu turizmo srityje, manau, kad žymiai naudingiau yra elgtis sąžiningai su turistais negu juos apgaudinėti. Apgauti jie daugiau čia nebesugrįš bei plačiai informuos visus, kad čia neverta atvažiuoti.
 
Nei vienam žmogui nebuvo atlyginta žala dėl jų nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Jeigu teigiama, kad valsčius gauna iš vėjo jėgainių pinigų, tai būtų logiška, kad jais pasidalintų ir su tais žmonėmis, kurie nukentėjo. Nei viename valsčiuje nebuvo sukurtas fondas žalai atlyginti ar sveikatos problemoms spręsti. Sveikatos srityje nepadaryta nieko.
 
Kaip matome, jokių saugos veiksmų nebuvo imtasi. O kiek naujų darbo vietų atsirado? Taigi Galdapės apskrityje nei vienos naujos darbo vietos.
 
Tačiau po truputį atsiranda tokių teigiamų dalykų. Sakykim, neseniai susitarta su viena aukštąja mokykla, kad ji stebės Galdapės apskrities gyventojų sveikatą.“
 
Cituoju daugiausia D. Morštyno pasisakymus, kadangi jis daug ką naujo papasakojo. Atkreipė dėmesį į ligi šiol nesvarstytus aspektus, susijusius su vėjo jėgainėmis. Jis kalbėjo konkrečiai apie padėtį Galdapės apskrities valsčiuose, tačiau schema, kaip įeina vėjo jėgainės į mūsų kaimus, visur panaši.
 
Konferencijoje taip pat kalbėjo teisininkė Agnieška Baudet (Agnieszka Baudet). Ji atkreipė dėmesį į kai kuriuos keblius teisinius aspektus, susijusius ne tik su vėjo jėgainės žemės savininku, bet ir kaimynais. Pavyzdžiui, tam tikru atstumu ribojama auginti tam tikras augalų kultūras (500 m spinduliu nuo vėjo jėgainės negalima auginti kukurūzų). Per 30 metų 500 metrų atstumu negalima bus nieko statyti.
 
Teisininkė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemių savininkai, pasirašantys sutartis su investuotojais, dažnai mulkinami, jie mažai išmano teisės subtilybes, tad lengva juos paprasčiausiai apgauti. Tačiau pastebi, kad kova su vėjo malūnais nėra tolygi Don Kichoto kovai. Demokratinėse šalyse galima laimėti. Ji papasakojo istoriją, kai Prancūzijos visų instancijų teismai nusprendė, kad netoli miesto Carcassonne esantį vėjo jėgainių parką reikia likviduoti. Investuotojas dar sprendimą apskundė kasaciniam teismui, tačiau dviejų instancijų teismai priėmė gyventojams palankų sprendimą. Netoli tų jėgainių esančio kaimo gyventojai visi vieningai susibūrė ir apskundė teismui. Taigi, anot A. Baudet, nereikia taikstytis, jei jaučiame gyvenimo diskomfortą, ryškų pablogėjimą. Reikia nesutikti su esama padėtim, reikia organizuotis. Kaip rodo Carcassonne pavyzdys, laimėti įmanoma.
 
Kšyštofas Pšekopas (Krzysztof Przekop) iš Augustavo, inžinierius elektronikas, kalbėjo apie vėjo jėgainių skleidžiamus garsus bei numatomos (būsimos) vėjo jėgainės garsumo skaičiavimus. Dažniausiai paprasti žmonės neišmano nei tų decibelų, nei jų skaičiavimo formulių. Taigi kaip paskaičiuoti, koks pastačius vėjo jėgainę bus garsas, sakykim, 500 m nuo jos. Vėjo jėgainių investuotojai samdo akustikos specialistus, kurie padaro jiems naudingas prielaidas. Sakykim, kitaip garsas sklinda karštą dieną sausu oru, o kitaip, kai yra rūkas, vėsu, drėgna. Skaičiuojant būsimos jėgainės triukšmingumą labai daug erdvės manipuliacijoms. Kita vertus, naujas įrenginys veikia žymiai tyliau nei ilgai naudotas, išklibintas. Tad reikėtų tikėtis, kad metams bėgant vėjo jėgainės bus vis garsesnės.
 
Galima būtų daug pasakoti apie tą Galdapės konferenciją (ji buvo išties įdomi), mat joje dalyvavo ir tų vietovių, kur jau veikia vėjo jėgainės, gyventojai. Jie dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais. Dauguma pradėdavo pasakojimą: „Labai sunku ten gyventi…“ Vienas iš jų, Zbignievas Ivinskis (Zbigniew Iwinski) iš kaimo Sučki, pasakojo, kad ant jo nukrito nuo vėjo jėgainės ledo luitas. Jis vienas iš tų, kurie pasirašė sutartį su vėjo jėgainių firma. Kai pamatė, kaip arti jos bus nuo gyvenamų vietų, norėjo pasitraukti, tačiau pasirodė, kad neįmanoma. O to paties kaimo seniūnas sakė, kad jų kaime rasta keliasdešimt kritusių gandrų.
 
Konferencijos pabaigoje sutarta, kad prasminga būtų, jeigu paskiros draugijos jungtųsi į bendrą asociaciją ir veiktų kartu. Tokiu būdu galima būtų daugiau pasiekti. Šį kartą buvo priimtas kreipimasis į savivaldybių, kur planuojama statyti vėjo jėgaines, vadovus. Kreipimąsi pasirašė visi konferencijoje dalyvavę draugijų pirmininkai ar atstovai.
 
Konferencijos įrašus galima rasti šiuo adresu:
 
http://kochamymazury.pl/stowarzyszenie/aktualnosci/76-konferencja-cala-prawda-o-wiatrakach.html.
 
„Aušra“, 2012/22
 
www.punskas.pl