Pirmasis vėjo jėgainių parkas šluojamas nuo žemės paviršiaus

Alternatyvi energija 

 

 

Dešimtys milijonų, investuotų į pirmojo šalyje vėjo jėgainių parką Klaipėdos rajone, paleisti vėjais - nuo šios savaitės pradžios milžiniški įrenginiai demontuojami.

 

Vakar iš šešių jėgainių tebuvo likusios keturios, o visas vėjo jėgainių parkas nuo žemės paviršiaus bus nušluotas per keletą savaičių.

 

Ėmęsi tokių veiksmų, Danijos verslininkai nusprendė nebelaukti teismų maratono, kilusio dėl gretimų sklypų savininkų nepasitenkinimo, pabaigos.

 

 

Prašė kompensacijų

 

 

Vakar vėjo jėgainių parke plušėjo Latvijos, Vokietijos ir Danijos darbininkai. Sklype važinėjo sunkiasvorė technika, o šalia kelio laukė virtinė vilkikų, pažymėtų lenkiškais numeriais. 

 

Demontavimo darbų konsultantas Arne Nilsenas "Vakarų ekspresui" teigė, kad demontuoti vieną jėgainę užtrunka dieną, ir tvirtino nežinantis, kodėl jėgainių parkas griaunamas. 

 

"Dirbame nuo pirmadienio, o demontavimo darbai vyks apie porą savaičių. Šie malūnai - nedideli, galintys pagaminanti 900 kilovatų elektros energijos, o yra ir tokių, kurie pagamina 2 megavatus. Demontuotos vėjo jėgainės bus vežamos į Lenkiją", - teigė danas. 

 

Projekto užsakovų - bendros Lietuvos ir Danijos UAB "Baltijos naujoji energija" (BNE) atstovų teigimu, jėgainės griaunamos dėl vietinių gyventojų prieštaravimų. 

 

"Žmonės aiškina, kad dėl jėgainių parko ėmė kristi jų žemių vertė. Dėl to vyksta teismai, o danai nusprendė nebelaukti ginčų pabaigos, nes mano, kad praloš bylą. Iš pradžių žmonės buvo davę žodinį sutikimą dėl jėgainės statybų, nežinojo realių žemės sklypų kainų, o kai pastatė jėgaines - atsibudo. Ėmė reikalauti milijoninių kompensacijų", - sakė vienas iš BNE darbuotojų. 

 

 

Pralaimėtos bylos

 

 

Teisiniai ginčai vyksta nuo pat 2004 metų, kai tik jėgainės buvo pastatytos. 

 

Klaipėdos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas sakė, kad gyventojai laimėjo beveik visas bylas. 

 

"Jie iš pat pradžių reikalavo, kad jėgainių ten nebūtų. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apskundė sklypo, kuriame yra jėgainės, detalųjį planą. Statybos leidimai buvo, todėl jėgainės ir išdygo, tačiau jos niekada neveikė dėl teisinių ginčų. Visų instancijų teismai detalųjį planą pripažino negaliojančiu", - teigė valdininkas. 

 

Vėliau buvo apskųstas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybų leidimas. Vėl laimėtos bylos. Dar vėliau žemių savininkai civiline tvarka kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Byla nagrinėjama nebe pirmus metus, o artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas sprendimas.

 

Gyventojai reikalauja, kad jėgainės būtų nugriautos - tai ir vyksta be teisinių ginčų pabaigos. 

 

 

Planuose - milijonai

 

 

Į minėtą vėjo jėgainių parką pirmajame jo statybos etape planuota investuoti per 30 milijonų litų. Iš viso planuota pastatyti 24 vėjo jėgaines.

 

78 metrų aukščio vėjo jėgainių parkas Kretingalės apylinkėse užima 445 hektarų teritoriją Dargužių, Peskojų ir Lankučių kaimuose. 

 

Iš viso vėjo jėgainių projektinis pajėgumas būtų siekęs 35 megavatus. Minėtoje teritorijoje buvo sumontuotos dviejų tipų - 900 kilovatų ir 1,65 megavato galios vėjo jėgainės. 

 

Bendra projekto vertė siekė 114 milijonų litų. Verslininkai planavo, kad investicijos atsipirks per 10 metų.

 

 

Skaičiai 

 

 

* Šiemet Vakarų Lietuvoje pradėjo veikti du nauji vėjo jėgainių parkai, į kuriuos investuota 220 milijonų litų. 

 

* Kretingos rajone veikia 30 megavatų galingumo elektrinių parkas, kurį pastatė bendrovė "Vėjų spektras". 

 

* Dar vieną 16 megavatų jėgainių parką atidarė bendrovė "Achemos hidrostotys".

 

* Palyginti su kaimynine Estija, mūsų valstybė pagamina labai mažai - tik 50 megavatų alternatyvios elektros energijos. Estų planuose - pasiekti 1 tūkst. megavatų ribą.

 

 

"Alternatyvios elektros energijos daugės"

 

 

Ūkio ministras Vytas NAVICKAS 

 

Žinoma, investuotojai, prieš panaudodami milijonus, savo ketinimus turi suderinti ir su vietos valdžia, ir su gyventojais. Reikia išmanyti Lietuvos teisinę bazę. Pajūris yra tinkamiausia vieta vėjo jėgainių statybai, nes tam, kad įrenginys dirbtų efektyviai ir pagamintų pakankamai elektros energijos, reikia 6,4 metro per sekundę stiprumo vėjo. Toks yra vidutinis reikalavimas per metus. Mūsų valstybė Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad iki 2020 metų bendrai sunaudojamos elektros energijos 12 procentų būtų alternatyvioji. Tai - ne tik vėjo, bet ir kitokių jėgainių pagaminta energija. Dabar mes sunaudojame 7 proc., tad pasiekti keliamą ribą bus nesudėtinga. Pagal Ūkio ministerijos parengtus planus, 2025 metais Lietuvoje alternatyvių būdu bus pagaminama 20 proc. elektros energijos. Perspektyva rodo, kad mes viršysime vidurkį. Yra pavesta atlikti skaičiavimus, kuriuose alternatyvios elektros energijos išgavimo sektoriuose reikia stiprinti pozicijas. 

 

Denisas NIKITENKA